- kulys
- 3 kulỹs sm. (4), kùlis (2), kū̃lis (2), kulỹs (4)
1. maišas, kapšys: Galvą liepė į šikšnos kulį, kraujų pripiltą, įmesti S.Dauk. Nepila nė vienas šviežią rinšvynį į senus kulius CII441. Sūrmaišio kùlis Skd. Duonos nebėra mūsų kulyje (maiše) BB1Sam9,7. Pinigų kulelis J. | Kulyje (su plėve) užgimęs (sakoma apie žmogų, kuriam kas nors labai pasiseka) N.
2. MŽ356, M, K.Būg, Slnt, Rk, Pg, Blnk, Vrn, Lš, Ldvn, Klvr, Gž žvejų tinklo galas – susiaurėjimas: Tinklo kulỹs pilnas žuvų Žsl. Kulis tinklo SD144. Patekau kaip žuvis į kulio galą Brs. Turbūt kulẽlis yra skylėtas, kad žuvys išbėgo Ktk. Pilnas kulỹs žuvų Grv.
3. J, Š, BsPII37, Skd, Užv, Kp, Pnd, Lž anat. scrotum: Avino kulis Slnt. Regėti, kaip zuikis kulį šveita – tokios ten žolės mažos Šts. ^ Eik tu, kuli voverės! (toks keiksmas) Vkš.
4. kelnių viršutinė dalis be kiškų: Seniau ir kelinės daug lengviau būdavo siūti: iškirpai kulį, prisiuvai kiškas, ir nešiok Gs.
5. KI169 javų lapo ar varpos makštis (prie narelio): Sausa buvo, miežiai kūlỹj pasiliko KI43. Kulis (spatha) yra dalis nekuriose augymėse, apsiaučianti stiebą augymės P.
6. Šn, Švnč širšių lizdas: Radau didelį vapsvų kùlį Kp. Bet, užtikęs vapsvų kulį ir skaudžiai jų geliamas, ūmai sušuko čigonas Vaižg. Berže radom vapsvų kùlį Dglš. Kai vapsvų kulỹ OZ27. Vapsvų kulį sujudino J.Jabl(Žem).
◊ kùlį išver̃sti turėti nuostolių: Tas jau išvers kulį Dr.vapsvų̃ kulỹs (kùlis) piktas žmogus: Ot jau užjudino tą vapsvų̃ kùlį! Pnd.
Dictionary of the Lithuanian Language.